Vitaminas P

Vitaminas P apsaugo kapiliarų sieneles nuo pralaidumo. Jeigu jo trūksta, atsiranda pabrinkimai, kraujavimai, susilpnėja venos. Vitamino P yra citrusiniuose vaisiuose, paprikoje, taip pat įvairių augalų žieduose, lapuose, stiebeliuose bei šaknyse. Jis dažniausiai yra randamas kartu su vitaminu C, yra jo giminės, tirpsta vandenyje bei yra jautrus deguoniui.

Pantoteno rūgštis

Pantoteno rūgštis yra svarbi širdžiai, riebalų bei angliavandenių apykaitai bei įvairių medžiagų gamybai. Ji taip pat priklauso vitamino B grupei, yra tirpi vandenyje ir yra pats veiksmingiausias vitaminas B. Ji veikia kaip medžiagų apykaitos aktyvatorius ir yra būtinas audinių gamyboje, ypač odos. Pantoteno rūgštis prisideda prie plaukų spalvos išlaikymo, todėl veikia kaip vaistai nuo žilų plaukų. Nuo jos trūkumo gali atsirasti medžiagų apykaitos, kepenų funkcijų sutrikimų, gleivinių uždegimų, alergijų bei plaukų susirgimų. Pantoteno rūgštis yra praktiškai visuose maisto produktuose, o ypač daug mieliese, vidiniuose gyvulių organuose, žaliose daržovėse, mėsoje, žuvyje, piene ir rupių grūdų produktuose. Normaliomis sąlygomis poreikis yra patenkinamas su kasdieniu maistu. Tačiau jis gali būti padidėjęs ypatingais atvejais, kaip nėštume, maitinant kūdikį, streso situacijose.

Niacinas

arba nikotino rūgštis, kuri taip yra svarbus vitaminų B komplekso narys. Niacinas dalyvauja aktyviai prie energijos, hormonų gamybos, taip pat yra svarbus riebalų apzkaitoje, bei nervų sistemai ir virškinimui. Niacino yra grybuose, mieliese, riešutuose, kepenyse, mėsoje, jūros žuvyje bei rupių grūdų produktuose. Kadangi jis taip pat, kaip visi vitaminai B, tirpsta vandenyje, svarbu išvirus produktus, neišpilti vandens, o jį panaudoti maisto gamybai. Suaugusių poreikis yra apie 10-25 mg per dieną. Sergant sielos bei nervų sutrikimais, ligoninėje dažnai naudojamos 3-10 gramų dozės jų gydymui.

Vitaminas K

Vitaminas K nėra atskiras vitaminas, o vitaminų grupė. Ši vitaminų grupė yra sveikų žarnyno bakterijų darbo produktas. Jo trūkumas gali atsirasti pas žmones, kurie neteisingai maitinasi, kurie buvo gzdomi su antibiotikais bei turint nepakankama riebalų virškinimą. Vitamino K susijungimų galima rasti žaliuose daržovių lapuose, kopūstuose, kiaušiniuose, piene ir kepenyse. Dienos poreikis suaugusiems yra apie 60-80 mg.

Inositolis

Inositolis yra priskiriamas vitamino B grupei. Jis atlieka svarbias funkcijas smegenų ląstelėse, akies linzėje, skydinėje liaukoje, raumenyse, plaučiuase bei kepenyse. Jo trūkumas gali sukelti plaukų slinkimą, odos susirgimus bei augimo sutrikimus. Inositolis randamas vaisiuose, rupių grūdų produktuose, mieliese, raumenų mėsoje, kepenyse, piene ir kiaušiniuose. Suaugusio žmogaus poreikis yra apie 1,5 mg

Vitaminas H

Vitaminas H arba biotinas yra tirpstantis karštam vandenyje vitaminas ir yra sveiko žmogaus žarnyno bakterijų produktas. Tačiau ši produkcija negali padengti mūsų dienos poreikio. Jo trūkumas (ypač nuo baltymų pertekliaus ar vartojant antibiotikus) gali sukelti odos susirgimus, nuovargį, blogą nuotaiką, dirglumą. Vitamino H yra jaučio kepenyse, inkstuose, sojos pupelėse, kiaušinio trynyje, riešutuose, avižiniuose dribsniuose, žiediniuose kopūstuose, žaliose daržovėse, pievagrybiuose, linzėse, piene, sūryje, pomidoruose. Suaugusių žmonių dienos poreikis yra apie 30-100 mg.

Folinė rūgštis

Folinė rūgštis priklauso taip pat vitamino B kompleksui ir yra kitaip vadinama vitaminu M. Ji rūpinasi hemoglobino gamyba bei kartu su vitaminu B12 užsiima naujų bei paveldo ląstelių kūryba. Jos trūkumas nėštumo metu gali sukelti persileidimą. Folinės rūgšties yra piene, grūduose, šviežiose daržovėse, vaisiuose bei kepenyse. 75 procentai folinės rūgšties poreikio(1-2mg) pagamina sveiko žmogaus žarnyno bakterijos. Jeigu jos pradeda trūkti dėl žarnyno susirgimų arba neteisingo maisto produktų apdorojimo(nuo UV spindulių, šviesos bei karščio), gali atsirasti paveldo ląstelių sužalojimų.

Vitaminas E

Vitaminas E yra vienas svarbiausių ir įvairiapusiškiausių vitaminų. Jis aktyvuoja medžiagų apykaitą raumenuose bei jungiamuosiuose audiniuose ir taip padeda nuo reumatinių ligų, radikulito, raumenų silpnumo bei skausmų. Jis veikia taip pat kaip oksidatorius, kuris trukdo medžiagų apykaitos metu išsiskirti nuodingiems produktams, saugo ląsteles nuo senėjimo bei raudonuosius kraujo kūnelius nuo suirimo ir taip pat aprūpina mūsų 60 bilijonų organizmo ląstelių deguonimi ir šitaip palaiko gyvybingumą. Vitaminas E netiesiogiai įtakoja ir hormonų sistemos darbą. Jis gali pagelbėti vaisingumo, mėnesinių bei klimakterijaus problemoms iškilus. Taip pat veikia prieš odos senėjimą, raukšlėjimąsį. Vitamino E rasite visuose aliejuose, kviečių ūgliukuose, sojų pupelėse bei rupių grūdų produktuose. Normaliomis gyvenimo sąlygomis, normaliai besimaitinant reikia suaugusiam žmogui apie 20 mg vitamino E, kurį jis gauna iš maisto. Tačiau terapeutiniams tiksliams, kaip skausmų mažinimui ir pan. rekomenduojama imti preparatus su 400-800mg.

vitaminas D

vitaminas D įtakoja kalcio bei fosforo įsisavinimą bei išskyrimą ir taip jis reguliuoja kaulų vystymąsį, augimą bei jų tvirtumą. Šis vitaminas dar yra vadinamas priešrachitiniu vitaminu. Trūkstant jo gali atsirasti rachitas, įvairūs augimo sutrikimai, kaulų, stuburo bei kremzlių suminkštėjimų senatvėje. Vaikams vitaminas D yra taip pat labai svarbus, nes padeda išsivystyti dantims, reguliuoja augimą ir neleidžia išsivystyti kreivoms kojoms(jei nėra genetinės priežasties).Provitaminai išsivysto į aktyvų vitaminą D3 veikiant saulės UV spinduliams. Todėl labai svarbu kuo daugiau laiko praleisti lauke. Kadangi dauguma žmonių šiais laikais to sau negali leisti, būtina vitamino D pasirūpinti tablečių forma. Vitamino D taip pat yra šviežioje žuvyje, kiaušinio trynyje ir pieno produktuose. Dienos suaugusio žmogaus poreikis yra apie 400I.E. Jeigu valgomos tabletes, siūloma vartoti pagal aprašymą pakuotėje.

Vitaminas C

Vitaminas C arba askorbino rūgštis. Šis vitaminas yra žinomiausias žmonėms. Mūsų organizmui jo reikia gana daug. Jis veikia teigiamai bendrą ląstelienos kaitą, didina gyvybingumą, stiprina imuniteta, padeda kolagenų, kaulų statyboje bei audinių atsinaujinime. Vitaminas C padeda prieš skorbutą bei dantenų kraujavimą, yra svarbus antioksidantas. Ypač daug vitamino C reikia organizmui žiema bei pavasarį, kai atšalus orams organizmas nusilpsta ir pasidaro imlesnis infekcijoms. Geriausi produktai yra šviežūs, nes vitaminas C žūsta ilgai ir šiltai laikant maisto porduktus, bei reaguoja jautriai į karšti, šviesą bei deguonį. Vitamino C yra daugiausiai erškėtvaisiuose, šaltalankiuose, uogų sultyse, citrusiniuose vaisiuose, juoduose serbentuose, raugintuose kopūstuose, paprikoje, pertražolėje, pomidoruose, žaliam kopūste, briuseliniuose kopūstuose. Vitamino C poreikis yra apie 75 mg per dieną, tačiau jis gali greit augti, jeigu organiymas dar auga, neštumo metu, maitinant kūdikį, dirbant sunkų protinį ar fiyinį darbą. Vitaminas C nesikaupia organizme, todėl turi būti pastoviai vartojamas. Paminėtina yra vitamino C ir geležies sąveika. Trūkstant vitamino C geležis yra sunkiau įsisavinama.

Vitaminas B12

Vitaminas B12 yra tirpstantis vandenyje ir alkoholyje, jautrus šviesai, karščiui bei deguoniui. Jis rūpinasi paveldo ląstelių sinteze ir raudonųjų kraujo kūnelių vystymųsi, skatina augimą bei turi įtakos baltymų paskirstyme nervų srityje. Jo trūkumas gali sukelti susikaupimo, apetito ir nervinius sutrikimus. Vitamino B12 galima rasti kepenyse, raumenų mėsoje, žuvyje, piene ir pieno produktuose bei kiaušiniuose. Normaliomis salygomis poreikis yra 2-5 mg.

Vitaminas B6

Vitaminas B6 padeda raudonųjų kraujo kūnelių vystymesi bei riebalinių bei baltyminių medžiagų virškinime. Svarbus širdies darbe ir imuniteto sistemoje. Reguliuoja skysčių išskyrimą. Jo trūkstant gali atsirasti odos ligų, depresijos bei sutrikimai nervų sistemoje. Vitamino B6 yra piene, sūryje, kiaušiniuose, vaisiuose ir daržovėse, salotose, rupiuose grūdų produktuose bei sojų augliukuose. Dienos poreikis yra 1,8-2 mg. Profilaktiškai naudojant prieš susirgimus kaip infekcijos, spuogus, lūžtančius nagus bei plaukus, kelionių dirglumus, galima porcijas didinti be jokių pašalinių poveikių.

Vitaminas B2

Vitaminas B2 turi svarbią reikšmę energijos išgavimui iš maisto. Jis aktyvuoja ląstelių kvėpavimą bei veikia reguliuojančiai riebalų perdirbime. Jo trūkumas gali sukelti odos ligas( pleiskanas, seboroja, plaukų slinkimą, gleivinių uždegimus). Jis yra būtinas gero regėjimo išlaikymui, odai, plaukams bei nagams. Vitamino B2 yra gyvulių kepenyse, insktuose, širdyse bei piene ir sūryje. B2 taip yra kartais naudojamas maisto produktuose kaip geltonas dažas. Dienos poreikis suaugusiems yra 1,8 mg. Padidintas poreikis reikalingas sergant virškinimo bei kepenų ligomis, neščioms, sportininkams.

Vitaminas B1

Vitaminas B1 yra labai svarbus angliavandenių įsisavinumui bei energijos išskyrimui. Jis skatina normalų organizmo augimą bei vystymąsį bei sveiką nervų sistemą ir širdį. Jo trūkumas gali sukelti bendrą silpnumą, nuovargį, depresiją, nebuvimą jokio noro, apetito, susikaupimo, raumenų silpnumą bei skausmus. Vitamino B1 galima pasirūpinti valgant mėsą, bulves, žirnius, riešutus, pupeles, mieles, avižinius dribsnius, nepoliruotus ryžius bei rupių grūdų produktus. Dienos poreikis yra 1,5 iki 2 mg. Dirbant sunkų fizinį ar protinį darbą, poreikis gali padidėti iki 8 mg. neščiosios bei maitinančios kūdikius turi taip pat didesnį poreikį. Didelis vitamino B1 kiekis organizme nubaido uodus savaime.

B grupės vitaminai

B grupės vitaminų yra labai daug todėl, kad betyrinėjant buvo atrastas visas kompleksas šių tirpstančių vandenyje vitaminų. Šiandien bėra tik 8 B grupės vitaminai, nes kitos medžiagos, kurios buvo neteisėtai laikomos vitaminu B, buvo ištrintos iš šio komplekso sudėties. B grupės vitaminai yra nepakeičiami angliavandenių, baltymų bei riebalų apykaitoje. Kadangi jie yra tirpstantys vandenyje, neįmanoma jų padauginti. Tačiau šie vitaminai nėra ir kaupiami, todėl būtina juos pastoviai papildyti.

vitaminas A

Provitaminas A arba karotinas Šis tirpstantis riebaluose bei jautrus šviesai vitaminas gerina regėjimą ir yra dar vadinamas šviesos vitaminu. Jo trūkumas gali padidinti šviesos jautrumą, akių nuovargį, blogą regėjimą tamsoje, nesugebėjimą atsikrti spalvų, kitus regėjimo sutrikimus, bei pilną aklumą. Nauji tyrimai parodė, kad vitaminas A yra labai svarbus klausai. Netgi odos problemos bei gleivinių išdžiūvimas gali būti vitamino A stokos pasekmė. Maisto produktuose galima rasti vitamino A pirmiausia karotino pavidale. Jo yra morkose, špinate, žaliam kopūste, lauko salotose, žaliose pupelėse, raugintuose kopūstuose, paprikoje, abrikosuose, šaltalankyje, apelsinuose, erškėtvaisiuose. Vitamino A yra svieste, kiaušinio trynyje ir kepenyse. Amerikos mokslininkai nustatė, kad valgant daug karotino produktu, sumažėja galimybė susirgti vėžiu. Karotinas geriausiai įsisavina kartu su riebalais. Dienos poreikis yra nuo 3,5 iki 6 mg carotino arba 3 iki 5 mg aktyvaus vitamino A. Šis poreikis gali greitai keistis ir didėti, priklausomai nuo to, ką mes veikiame. Jau ilgėlesnis sėdėjimas prie kompiuterio ar vairavimas tamsiu metu padidina ši poreikį. Lengvi susirgimai su temperatūra ar žarnyno negalavimai sutrikdo vitamino A įsisavinimą ir reikėtų vartoti papildomai vitamino A kapsules, tačiau jo negalima ir padauginti, todėl reikia vartoti griežtai pagal instrukciją.